
Kuro sąskaitos transporto įmonėms šiandien tampa vienu jautriausių pelningumo rodiklių. Geopolitinė įtampa, naftos rinkų svyravimai ir staigūs degalų kainų pokyčiai tiesiogiai didina vežėjų sąnaudas. Vos kelių centų skirtumas už litrą, padaugintas iš tūkstančių kilometrų, gali virsti tūkstančiais eurų papildomų išlaidų.
Tačiau kuro kainų augimas nėra vienintelė problema. Pačios kainos vežėjų nekontroliuojamos, tačiau tai, kur, kada ir kiek kuro įsigyti bei kaip greitai reaguoti į rinkos pokyčius, yra įmonės sprendimai. Todėl šiandien konkurencinį pranašumą įgyja ne tik tos įmonės, kurios randa pigesnį kurą, bet ir tos, kurios geba greičiau priimti optimalius sprendimus.
Kelių centų kuro kainos skirtumas dideliame transporto parke greitai tampa reikšminga suma. Įsivaizduokime įmonę, valdančią 50 vilkikų, kurių kiekvienas per mėnesį nuvažiuoja daugiau nei 10 tūkst. kilometrų. Kuro kainai padidėjus 10 centų už litrą, papildomos mėnesio išlaidos visam parkui gali siekti dešimtis tūkstančių eurų.
Tačiau nuostoliai gali atsirasti ir dėl kasdienių sprendimų. Jei vilkikui suplanuotas kuro pylimas degalinėje, kurioje kuras kainuoja 1,40 Eur/l, tačiau dėl pasikeitusio maršruto vairuotojas sustoja kitoje degalinėje, kur kaina siekia 1,55 Eur/l, 15 centų skirtumas, esant 600 litrų kuro poreikiui, reiškia 90 eurų papildomų išlaidų vienam reisui. Dešimtys ar šimtai tokių situacijų per mėnesį jau gali kainuoti tūkstančius eurų.
Todėl problema slypi ne vien kuro kainoje, bet ir sprendimų greityje bei tikslume. Tarptautiniais maršrutais dirbančios įmonės turi vienu metu vertinti kuro kainas skirtingose šalyse, transporto priemonės buvimo vietą, likusį kuro kiekį ir besikeičiantį maršrutą. Tai, kas ryte buvo optimalu, po kelių valandų gali būti nebeefektyvu.
Kuo didesnis transporto parkas, tuo sudėtingiau tokius sprendimus priimti rankiniu būdu. Vadybininkai tikrina skirtingus informacijos šaltinius, derina sprendimus su vairuotojais, koreguoja maršrutus ir iš naujo planuoja kuro pylimus. Pasikeitus situacijai, iš anksto sudarytas planas gali tapti nebeaktualus, o įmonė pereina į vadinamąjį „ugniagesio režimą“ – vietoje planavimo į priekį nuolat sprendžiamos jau atsiradusios problemos.
Nestabilioje rinkoje vien istorinių duomenų taip pat nebeužtenka. Svarbu ne tik žinoti, kiek kuro transporto priemonė sunaudojo anksčiau, bet ir matyti, kas vyksta realiuoju laiku: kiek kuro liko bake, kokios kainos laukia maršrute ir kur būtų optimaliausia sustoti.
Būtent čia vis didesnę reikšmę įgauna automatizacija ir dirbtinis intelektas. Technologijų tikslas nėra pakeisti transporto vadybininką – jos turi padėti greičiau apdoroti didelius kiekius informacijos ir priimti geresnius sprendimus.
Tokie sprendimai kaip „Fleethand“ leidžia kuro valdymą susieti su realia transporto priemonės situacija ir maršrutu. Sistema gali įvertinti transporto priemonės buvimo vietą, likusį kuro kiekį, maršrutą ir kuro kainas bei padėti nustatyti, kur ir kada optimaliausia papildyti baką. Taip sprendimas priimamas ne vien pagal tai, kur kuras paprastai pigesnis, o įvertinus konkretaus reiso situaciją.
Tai leidžia sumažinti rankinio darbo kiekį, greičiau reaguoti į rinkos pokyčius ir suteikti vadybininkams daugiau laiko sprendimams, kuriems iš tiesų reikia žmogaus patirties.
Energetikos rinkų nepastovumas artimiausiu metu greičiausiai išliks transporto verslo realybe. Todėl konkurencinį pranašumą turės ne tos įmonės, kurios tiesiog laukia palankesnių kuro kainų, o tos, kurios geba greitai prisitaikyti ir kontroliuoti šių svyravimų poveikį savo veiklai.
Tam reikia ne daugiau rankinio darbo, o daugiau realaus laiko duomenų, automatizacijos ir išmanių sprendimų.
„Fleethand“ padeda transporto įmonėms optimizuoti kuro valdymą ir priimti sprendimus remiantis realia situacija. Kuro kainos gali keistis nepriklausomai nuo vežėjo. Tačiau įmonė gali kontroliuoti, kur ir kada pilti kurą, kaip planuoti maršrutą ir kaip greitai reaguoti į pokyčius.
Sužinokite, kaip „Fleethand“ gali padėti optimizuoti jūsų kuro sąnaudas:
.